- išskvarbyti
- išskvarbýti tr. iter. išskverbti: 1. KI130, K, Š, BŽ480, Rtr Seniau su smailiu peilio galu vyrai išskvarbýdavo naginei skylutes Kair. Sienos iškvarbytos kulkų rš. 2. B176, N, Erž Gražiai nuskusk bulves, akutes išskvarbýk Skr. Bulbės – vienos duobės: ka išskvarbái, nieko nebliekta Lkv. ^ Pelės baigia akis išskvarbýt (visur jų pilna) suv. 3. išraižyti: Didelis bakanas duonos,… ramteliais buroko išskvarbýtas iš visų pusių JR101. 4. nelygiai riekiant, išrantyti: Kas duoną išskvar̃bėt? Grk. Ot nemoka duoną riekt: išskvar̃bė tik peiliu! Vdžg. 5. Jnš išvarpyti, išbedžioti kastuvu: Išskvarbýk žemę dar sykį: tokioj kietoj niekas neaugs Trg. Išskvarbýk žemę rasodai – jau laikas sėti Krš. ║ iškasti, išrausyti: Eitam su šakėms išskvarbýti pasternokus StngŽ71. Kai paduosiu žirgui valią, išmindžios rūteles, išskvarbys šakneles (d.) Grk. 6. išskirstyti, susmulkinti: Žuvis … išskrodžiama, o potam katras šonas mažais rėžinukais išskvarboma LC1886,33. | refl. tr.: Vilkai, aplink negyvąjį sustoję, plėšėsi ir varžėsi, jo kūną išsiskvarbydami (išsidraskydami) prš. 7. J išskardyti: Išskvar̃bė visus paršus, ir yra mėsos Jnšk. \ skvarbyti; apskvarbyti; atsiskvarbyti; įskvarbyti; išskvarbyti; nuskvarbyti; paskvarbyti; perskvarbyti; praskvarbyti; priskvarbyti; suskvarbyti
Dictionary of the Lithuanian Language.